pristrokti

×pristrõkti 1. tr. pritrūkti, pristigti: Pristrokau dainų, t. y. jau neturiu, nemoku J. Pristrokau šieno pavasarį, t. y. nebtekau, pritrūkau J. 2. intr. impers. sukelti rūpestį: Mergučei pristrõko, kad tik saldainių neužmirštų Skr. \ strokti; pristrokti